išraulioti

išraulioti: išraulióti šnek. 1. tr. išversti, apardyti (žemę): Jautis su ragais duobę išrauliójo Up. Jautis buvęs pasileidęs, smaigus pri bulbių išvertęs, išrauliójęs LKT76(Krtn). | Ir leisu aš, mat, kurmiuo [daržą] išraulióti! Pvn. ║ sunkiai išarti, išdirbti (žemę): Lieknų, pelkių prydėjo – kol išrauliójau, sveikatos nūstojau Užv. | O ką išrauliós (nuims derliaus), da[r] rudinie sėklai padės Trk. 2. tr. išklampoti: Visą pelkę išrauliójom, kol išsikapanojom iš tų mognų Užv. 3. intr. išeiti, išlįsti: Iš apkaklės utis kaip striktas išrauliojo LTR(Tv). \ raulioti; apraulioti; išraulioti; nuraulioti; prasiraulioti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

apraulioti — tr. šnek. apėsti, apgraužti: Katinas aprauliojęs pašaliais lašinių paltį Brs. raulioti; apraulioti; išraulioti; nuraulioti; prasiraulioti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuraulioti — tr. šnek. 1. nuardyti, nudraskyti, nutrempti (žemę): Mūsų bulius visus kupstus nurauliojo NmŽ. Šėmmargė panavijos kerą nūrauliojo Lkv. Visus patorius nurauliojo besirisdami Užv. 2. nuėsti, nugraužti: Palikai duoną ant stalo, katinas ir nurauliojo … Dictionary of the Lithuanian Language
prasiraulioti — tr. šnek. prasimušti: I partrauka sau, kaktą prasirauliojęs NmŽ. raulioti; apraulioti; išraulioti; nuraulioti; prasiraulioti … Dictionary of the Lithuanian Language
raulioti — raulioti, ioja, iojo šnek. 1. tr. NdŽ, Klm, Varn, Kv versti, ardyti (žemę): Jautis su ragais ir su nagais raulioja žemę, t. y. kasa J. Buliukas, pamatęs svetimą žmogų, ėmė įsiręžęs kelmą raulioti, baubti Žem. Jautis kupstą raulioja Krkl. Tas… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias